BASAkojis. Istorija.

2008 metais vasario 15 dieną   gimnazijoje viešėjo Romas Sakadolskis – JAV ir Lietuvos žurnalistas, tarptautinės radijo stoties „Amerikos balsas“ reporteris, žurnalistikos instituto lektorius, visuomeninės organizacijos Piliečių Santalka tarybos narys, Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narys. Į pokalbį su Romu Sakadolskiu susirinko mokyklos dvyliktokai ir dešimtokai. Ką Lietuvai reiškia Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji, kas būtų atsitikę su mūsų tauta ir valstybe, jei nebūtų įvykių, atvedusių mus į šias iškilias datas, ką lietuviui reiškia spauda ir kaip ji pasitarnauja jo tautinei savimonei? Apie tai kalbėjosi Romas Sakadolskis su mūsų mokiniais. Po susitikimo susidomėję mokiniai diskutavo su žurnalistu apie šiandieninius informacijos srautus, jų įvairovę ir žmogaus sugebėjimą  susivokti tame informacijos sraute. Pokalbyje  „užgimė“ gimnazijos laikraščio idėja. Popierinio, kvepiančio dažais, tikro...

Laikraštis mūsų atveju prasidėjo nuo pavadinimo. Pavadinimus siūlė ir rinko visi – mokiniai ir mokytojai, visi, kam tai buvo svarbu. Bus BASAkojis – taip nutarta balsavimu.

2008 metų lapkričio 21 dieną išleistas pirmas laikraščio BASAkojis juodai baltas 6 puslapių numeris.  Vidinis puslapis – spalvotas.

Taip prasidėjo BASAkojo epas.

„Apie laikraštį mūsų mokykloje didžiausi entuziastai ir  visur dalyvaujantieji galvojo jau labai ilgai. Bet tai tapo realia idėja mūsų mokykloje apsilankius Romui Sakadolskiui, VU dėstytojui, „Amerikos balso“ žurnalistui ir šiaip maloniam dėdulei. Ir mes pradėjome,“ – rašė pirmajame BASAkojo  numeryje redkolegijos narė ir laikraščio vyr. redaktorė  Kristina Tamelytė.

Logotipą laikraščiui nupiešė Raimonda Kielaitė, redkolegija sukūrė rubrikas, kurios atlaikė laiko ir ieškojimų išbandymus: „Diagnozė: įdomus žmogus“, „Kūrybinės alchemijos pusrūsis“, „Blogas“.

Įdomaus žmogaus paieškoms ilgą laiką vadovavo Viktorija Biveinytė, taip pat ir gimnazijos prezidentė. „Skiltis „Įdomus žmogus“ yra nebūtinai apie tuos, kurie išmaišę pusę pasaulio arba kiekvieną savaitgalį parašo po enciklopediją. Nusivylei? Atsikvėpk ir perskaityk interviu su mūsų gimnazijos III-ke Mante. Nenustebsime, jei šis puslapis taps vienas iš labiausiai vertų premijos... arba bent enciklopedijos... na, kokių 500 psl....“ – taip pirmojoje istorinėje rubrikoje į skaitytoją kreipėsi Viktorija, vėliau iš jos estafetę perėmė Agnė Veberaitė, Kamilė Šanteriova.

 Kristina Katinaitė, pristatydama  „Kūrybinės alchemijos pusrūsį“,  pasistengė apibrėžti kūrybos procesą: „Kūryba. Štai, kokia ji. Nenutrūkstamas  jausmas. Savęs atvėrimas. Begalinis sielos šauksmas: „Paklausykit!nerandu sau vietos!Mane traukia ir traukia. Išeiti, sugrįžti, ieškoti, ieškoti... Iki nualpimo, iki sąmonės netekimo – ieškoti! Ko nors brangaus. Ko nors ypatingo...“Kristinos išmintu taku ėjo Gustė Dzežulskytė, vėliau – Silvija Puodžiūnaitė.

Prie „Blogo“ vairo stojo Paulius Hakas ir porą metų stebino, džiugino skaitytojus įžvalgomis, būdingomis tik jam. Pauliaus blogo iššūkio nepakėlė nė vienas iš vėlesniųjų redkolegijų narių.

Aktualijas ir naujienas vairavo daug gimnazistų: Aistė Rimkutė, Raminta Sakalauskaitė, Rūta Lazauskaitė, Simona Vaičiūnaitė,  Gintarė Plevokaitė, Justina Kulbiliūtė, Rūta Jadzevičiūtė,

Apie muziką rašė Greta Žvikevičiūtė, vėliau – Dovydas Vilimas, Laurynas Sičiūnas.

Violeta Butkutė, atėjusi į BASAkojį,  įkūrė savo rubriką „Pasaulis pro gimnazisto periskopą“ ir jam sėkmingai vadovavo 2 metus. Tai analitinio pobūdžio skiltis, kurioje gimnazistė rašė savo įžvalgas įvairiomis aktualiomis politinėmis, švietimo, mokslo temomis.

2012 metais į redkolegiją įsiliejęs Artūras Gibavičius labai gerai sprendė laikraščio platinimo užduotį. Taip pat 2012 metais BASAS tapo spalvotu.

Suprantama, daug įvairių rubrikų-rubrikėlių gimė ir krito per 5 „popierinius“ laikraščio metus. Visų nesuminėsi, tačiau kiekviena  jų  įnešdavo tam tikrų spalvų į leidinį.

Visam šiam šurmuliui, sambūriui, kuris vadinasi gimnazijos laikraščiu, visus 5 metus vadovavo direktoriaus pavaduotoja papildomajam ugdymui Kristina Krivickienė, techninius ir leidybos klausimus padėjo spręsti informatikos mokytojas Vygantas Kaselis.

Pirmajame numeryje redkolegija publikavo padėką, ją norėtųsi pacituoti, nes ji lieka aktuali ir šiandien:

„Lietuvių kalbos mokytojoms, kurios neatsuko mums nugaros ir padėjo įvairiausiais klausimais. Jūsų dėka BASAkojis toks lietuviškas!

„Gimtosios žemės“ redakcijai už žinias ir informaciją apie šį užsiėmimą – laikraščio rašymą.

Visiems, kuriems atrodė, jog laikraštis – ne juokas (brangieji, patikėkite, taip ir yra!), tačiau pritarė, jog tai reikalinga.

Ir AČIŪ  BASAkojo pionieriams. Už tai, kad esame tokie šaunuoliai – kupini minčių ir visai „ne basi“ šioje srityje!“

 Žavūs, nostalgiški  „popieriniai“ metai... Tiek klegesio, tiek  emocijų, tiek susitikimų, vakarinės picos „į mokyklą“,  tiek nuovargio ir nusivylimų, tiek žmonių, tiek kaitos... Pavydėkite, mūsų „popieriniai“ metai buvo įstabūs J

Prasideda „skaitmeniniai“ metai.